Gongų poveikis žmogaus bioenergetikai

dr. Artūras Dabkevičius
arturas.dabkevicius@gmail.com

Gongų sukeliamų garsų poveikį bei meditacinį jų klausymosi procesą galima laikyti viena iš meno terapijos formų. Pirmą kartą terminą „art-terapija“ (arba kitaip – „meno terapija“) panaudojo Andrian‘as Hil‘as 1938 metais aprašydamas savo darbą su tuberkulioze sergančiais žmonėmis. Šis žodžių junginys naudojamas visų tipų terapijai, kai naudojama bet kokia meno rūšis.

              Pagrindinis meno terapijos tikslas yra asmenybės harmonizavimas. Klasikinės psichoanalizės požiūriu, pagrindinis meno terapijos korekcinio poveikio mechanizmas yra sublimacijos mechanizmas. K. G. Jungo požiūriu, menas labai palengvina asmenybės individualizacijos vystymosi procesą, atsirandant brandžiam pasąmoningo ir sąmoningo „Aš“ balansui. Meno terapija labai įvairialypė: nuo kūrinių klausymo, grožėjimosi jais iki tiesioginės kūrybos.

              Muzikos panaudojimas žmonių gydymui turi labai gilias istorines šaknis. Pakanka prisiminti mūsų protėvius, kurie naudojo garsus ir šokius tam, kad galėtų valdyti gamtos jėgas ir gydyti ligas. Gydymas garsu buvo naudojamas senovės Graikijoje, Egipte, Tibete, Kinijoje, Japonijoje. Prisiminkime dar ir dabar kai kuriose Sibiro, Amazonės indėnų, Afrikos bušmenų tautelėse gyvas šamanizmo tradicijas: šamanas ritualų, gydymo seansų metu visad naudoja būgną, dambrelį, varpelius, fleitas ir kitus instrumentus, kurių pagalba gydo žmones, žemę ir atlieka lietaus iššaukimo ceremonijas.  „Muzika, jos pirmasis garsas, gimė sukūrus pasaulį“ – taip tvirtino senieji išminčiai. Net ir Biblijoje pasakyta: „Pradžioje buvo Žodis“ (t. y. garsas!).

             „Muzika sustiprina bet kokį džiaugsmą, nuramina bet kokį liūdesį, išvaro ligas, sumažina skausmą, ir todėl senieji išminčiai garbino vientisą Sielos, Melodijos ir Dainos jėgą“. (Amstrongas, „Keltų poetai“).

               Šiuo metu Lietuvoje (kaip ir visame plačiame pasaulyje) yra tęsiama ši gydymo garsu tradicija – kaip meno terapijos viena iš formų – yra atliekamas grojimas archaiškais instrumentais: gongais, himalajų dubenėliais, būgnais ir kitais instrumentais. Gongų terapijos metu vyksta labai gilus kiekvieno dalyvaujančio žmogaus vidinis transformacinis procesas, kai seanso metu renginio vedantysis pakviečia visus į šventąją paslaptingą kelionę – kelionę į save, į savo vidų. Norint pajausti, kas vyksta kelionės metu, būtina joje sudalyvauti – tai fenomenas, kurio aprašyti žodžiais lygiai taip pat neįmanoma, kaip aprašyti kas yra meilė, palaima, ar liūdesys. Kiekvienas dalyvis po seanso savo pojūčius aprašo gana skirtingai. Vieni jaučia kinestetinius kūno pojūčius – dilgčiojimus, trūkčiojimus, šalčio/karščio bangas, vibracijas, ramybę ir panašiai, kiti mato įvairius vizualinius fenomenus – dažnai dalyvaujantiems iškyla prisiminimai, nuslopinti negatyvūs išgyvenimai, ar ateities vizijos, treti turi audialinius potyrius – girdi įvairius „antrinius“ garsus, obertonus, kuriuos sukelia gongai, taip pat prisimena pokalbių nuotrupas, ir pan. Tačiau visi seanso dalyviai vieningai tvirtina, kad kelionės metu vyksta išties sakralus procesas, iš kurio kiekvienas išsineša tai, ko jam labiausiai tuo gyvenimo etapu reikia. Po seanso keletą dienų jaučiama padidėjusi psichologinė ramybė, išauga geranoriškumo, atvirumo, atjautos pojūčiai, noras kurti gerus darbus, dažniau iškyla egzistenciniai klausimai apie amžinas gyvenimo vertybes, Dievą.

Įvertinant visa tai, Kirliano metodu veikiančia diagnostine aparatūra („GDV Camera“) ir specializuota programine įranga buvo atlikta visa eilė tyrimų, vertinant gongų terapijos poveikį žmogaus bioenergetinėms struktūroms.

Su „GDV Camera“ buvo atlikta eksperimento dalyvių bioenergetikos diagnostika prieš ir po valandos trukmės gongų terapijos seanso. Iš viso tirta 45 žmonių grupė (amžius nuo 17 iki 65 metų), iš jų 29 (64%) moterys ir 16 (36%) vyrų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad po seanso žymiai pagerėjo beveik kiekvieno dalyvaujančio žmogaus bioenergetiniai duomenys. Bendra grupės energetika padidėjo nuo 18 863 (prieš seansą) iki 19 568 (po seanso) sąlyginių vienetų („GDV Camera“ registruojamų žmogaus pirštų išspinduliuojamų šviesių pikselių viename kvadratiniame centimetre), žr. 1 pav. Net esant energetinio potencialo sumažėjimui, vyko energijos persiskirstymas viršutinių centrų (čakrų) link.

1 pav. Bendras eksperimento dalyvių bioenergetikos pokytis prieš (18 863) ir po (19 568) gongų terapijos
Bioenergetinio lauko (auros) forma po gongų terapijos pas daugelį tiriamųjų pasidarė žymiai lygesnė, sumažėjo pertrūkių, blokų, bioenergodeficitinių zonų, lauko simetriškumas padidėjo vidutiniškai 7 %.

a	b

2. pav. Žmogaus biolauko pasiskirstymo supančioje erdvėje vaizdai: a) prieš terapiją; b) po terapijos

Aplink žmogaus kūną esančio biolauko matematinis modelis (formos vaizdas) yra suformuojamas iš informacijos, gautos analizuojant dešimties žmogaus rankų pirštų bioelektrogramas, ir nuspalvinant gautą vaizdą tam tikrą informaciją nešančiomis spalvomis. Vizualinio žmogaus biolauko vaizdo suformavimas remiasi daugiamete klinikine praktika ir dešimčių tūkstančių atvejų statistiniais duomenimis, kurių pagrindu yra sudaryta diagnostinė lentelė, kur nustatyta aiški koreliacija tarp rankų pirštų tam tikrų sričių švytėjimo ir atskirų žmogaus organų bei sistemų. Ši koreliacija pilnai atitinka tradicinėje kinų medicinoje esančių specifinių energetinių kanalų (meridianų) tinklo žmogaus kūne projekcijas.

Kaip matome iš 2 a paveikslėlio, prieš terapiją moters biolauko forma netolygi, dešinės šlaunies ir galvos bei kaklo srityse pastebime daug lauko pertrūkių, kas simbolizuoja energetinį tų kūno vietų nepakankamumą (hipofunkciją). Taip pat galima pastebėti energetinius strimerius („išmetimus“) už bendro lauko kontūro dešinėje kaklo srityje bei kairėje kūno pusėje (skrandžio ir šlapimo – lytinių organų srityse). Po gongų terapijos matome visiškai kitą vaizdą (2 b pav.) – biolauko forma daug lygesnė, nebelieka „deficitinių“ zonų, pertrūkių, o energetiniai strimeriai taip pat žymiai sumažėję.

Kaip rodo tyrimo duomenys, pas 72 % tiriamųjų padidėjo Sahasrara čakros energetika, 70 % - padidėjo Vishudha ir Svadhisthana čakrų energetika, normalizavosi Anahata čakros veikla.

3. pav. Žmogaus energetinių centrų (čakrų) energetikos pokytis: mėlyna spalva – prieš terapiją; raudona spalva – po terapijos

Kaip matome iš 3 paveikslo, prieš terapiją pas tiriamąjį buvo pažemėję Vishuddhi, Ajna ir Sahasrara čakrų (viršutiniai centrai) energetika, o po terapijos šių (ir kitų) centrų veikla gerėja, normalizuojasi visos čakrų sistemos veikla. Idealiu atveju, kai čakrų sistema yra subalansuota, visų čakrų energetika turėtų būti vienoje tiesėje.

Net pas 95 % dalyvavusių sumažėjo aktyvacijos (streso) lygis. Vidutiniškai šis lygis sumažėjo 30 %. Tačiau buvo vienas labai ryškus atvejis, kai 28 metų vaikinas, iš išorės atrodantis gana ramus ir santūrus, pagal tyrimo duomenis aktyvacijos (streso) parodymus (4 a pav.) gavo labai aukštus (8,125 – skaičiai žymi sąlyginį psichinės būklės lygio skirstymą), kas liudijo apie galimą laikiną egzogeninį psichinį nukrypimą, kaip pavyzdžiui, neurasteniją, neurozę arba psichozę. Pasikalbėjus, respondentas skundėsi dideliu krūviu darbe, dėl ko prieš tyrimą ir gongų terapiją jautėsi įsitempęs ir neramus.

Šiuo atveju tokiam žmogui gyvenime būtų galima patarti pakeisti darbo režimą, pailsėti, daugiau miegoti, vartoti polivitaminus ar maisto papildus, pagal galimybes kuriam laikui išeiti atostogų. Tačiau taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad net ir toks didelis aktyvacijos faktoriaus lygio pakilimas ne būtinai yra patologinių pokyčių išdava, ir gali būti įtakotas didelio žmogaus emocionalumo, arba iššauktas tokių žmonių reakcijų į skirtingas gyvenimiškas situacijas.

4. pav. Žmogaus GDV aktyvacijos (streso) lygis: a) prieš gongų terapiją; b) po gongų terapijos

Po gongų terapijos aktyvacijos (streso) lygis sumažėjo iki normalaus lygio (2,863 s.v.), kas liudijo apie normalią psichoemocinę tiriamojo būseną einamuoju laiko momentu (4 b pav.). Kai aktyvacijos faktorius yra normos ribose (iki 4), tai liudija apie normalią psichoemocinę tiriamojo būseną einamuoju laiko momentu. Normali psichoemocinė būklė šiuo atveju yra tokia žmogaus būklė, kuri yra charakteringa jam kasdieniame gyvenime. Po gongų terapijos šis jaunuolis jautėsi visiškai
atsipalaidavęs ir ramus, ką parodė ir tyrimo metu gauti rezultatai.

Išvados

Apibendrinant atliktą tyrimą išvadose galima teigti, jog gongų terapija daro teigiamą poveikį ne tik atskirų organų ir sistemų, bet ir viso žmogaus, kaip visumos, savijautai, po terapijos padidėja žmonių biolauko plotas, kiekybiškai padidėja žemiau normos esančių atskirų organų ir sistemų integralinio ploto vertės (normalizuojasi jų veikla), pagerėja psichoemocinė būklė, sumažėja aktyvacijos (streso) lygis, padidėja sveikatos faktoriaus apskaičiavimo rezultatai, bei harmonizuojasi septynių pagrindinių žmogaus energetinių centrų (čakrų), išsidėsčiusių išilgai stuburo, normuotos energetinės vertės.