Garsuose atsiveria vidinės Tylos durys
Kiekviename garse yra tyla, o nuoširdžiai atliekamoje muzikoje skleidžiasi grožis
Balsu išreikšdami gerą valią, galime keisti save ir aplinką
Jokia kita patirtis taip neišmoko, kaip savo paties

Garsas n?ra vien tai, k? apie j? gali pasakyti fizika. Garsas tai subtilioji dvasin? energija. Nuo pa?i? seniausi? laik? jis buvo suvokiamas su didiule pagarba, tikina Raimondas Binkauskas, garso terapijos praktikas, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos narys.

Su juo kalbam?s apie tai, kad garsas n?ra tik tai, k? girdime ausimis, o tyla, ne vien tai, ko negirdime, ir kaip atverti duris ? ? paslapting? gars? bei tylos pasaul?.

Kada pasteb?tos gydomosios garso savyb?s ir kaip jos buvo naudojamos?

Senov?je mon?s gars? pasitelkdavo nor?dami pasiekti pakitusi? s?mon?s b?sen?, dvasios ir k?no harmonijai palaikyti, sveikatai gerinti. Naudodavo ?vairiausius instrumentus, giesmes.

Vienas seniausi? instrument? buvo b?gnas, sutinkamas daugelyje senov?s tradicij? Tibete, iaur?s ir Piet? Amerikoje, Afrikoje, Sibire. ?vairi? dydi?, form?, skirting? gyv?n? odos b?gnai buvo muami skirtingomis progomis ir tikslais. Instrumentus gamindavo i gyv?n? kaul?, rag?, sausgysli?, plauk?, odos.

I medio gamintos fleitos, diderid?, kiti instrumentai. Sulig bronzos amiaus pradia paplito skirting? metal? lydini? instrumentai, ?vair?s varpai, gongai.

iuolaikin? garso terapija daugiausia remiasi i? senov?s tradicij? paveldu bei iuolaikiniais moksliniais atradimais. Kimatikos mokslas atskleidia daug ?domi? garso savybi?, jo ?tak? mogui ir aplinkai. Seniau utekdavo intuicijos ir patirties, o dabar jau reikia ir mokslinio paaikinimo, analiz?s, sistemos. Tokie laikai.

Kokias garso terapijos r?is taikote? Pristatykite trumpai kiekvien? i j?.

Atskir? garso terapijos r?i? gal neiskir?iau, ta?iau yra keli jos b?dai. Grupin?se garso terapijos sesijose mon?s daniausiai guli, naudojami ?vair?s instrumentai, taip pat balsas. Nesvarbu, kiek moni?, kiekvieno patirtis labai individuali, kartais kardinaliai skirtinga.

Koncertuose, jei jie vyksta nedidel?se, akustikai palankiose erdv?se, grojame be ?garsinimo. Didel?se sal?se ar lauko scenose to, inoma, nepadarysi, tad tenka ?garsinti. Tiek vienu, tiek kitu atveju galima jausti kiekvieno instrumento savitum?. mon?s koncerte patogiai s?di, klausosi. Tiek garso sesijose grup?ms, tiek koncertuose susikuria tam tikros muzikin?s temos, garso erdv?s. Klausytojas tarsi keliauja garso takais, patiria muzik? ne vien klausa, bet ir k?nu, visa savo esybe.

Individualiose sesijose dar kitaip. Jose stipriau patiriama pati garso vibracija. Kai kurie instrumentai dedami tiesiogiai ant k?no ar labai arti jo. Naudojami ?vair?s instrumentai: ir gongai, ir b?gnai, ir fleitos, ?vair?s varpai, Tibeto dainuojantys dubenys, kiti.

Papasakokite apie garso ir tylos vienyb?. Kas turi didesn? gydom?j? gali?: ar garsas, ar tyla, ar abiej? harmonija?

Didiausi? gydom?j? gali? turi meil?. A j? labiau link?s vadinti ne gydom?ja, bet gyvyb?s galia. Garsas yra pilnas ios gyvyb?s galios. Jis n?ra tik tai, k? girdime ausimis, o tyla n?ra tik tai, ko negirdime. Ir viename, ir kitame yra tiek viena, tiek kita. Tyla yra pilna, ji yra muzika, ji yra gyvyb?. Nereikia aus?, kad igirstume muzik?, utenka pavelgti pro lang? ? sningan?i? ramyb?...

Paprastai kalbama apie ypating?, gydom?j? gali?, poveik? mogui, tarsi tai b?t? kakas atskira, iorika, tai, ko neturime ir mums nepriklauso tuo momentu. Kalbama tarsi apie kok? vaist?, tablet?. Prarijau ir jau sveikas, toliau gyvenu, kaip gyven?s. Tai vartotojikas, egoistinis poi?ris. Tam tikra prasme mes patys atskiriame save nuo tos vadinamosios gydan?ios galios, slypin?ios m?s? viduje, kai nepakankamai save mylime. Garso terapija gali pad?ti save labiau pamilti.

Paradoksaliai skamba j?s? teiginys, kad garsas padeda ?siklausyti ? save. Atrodo, kasdienyb?je mus supa tiek gars?, jog norisi tik vieno tylos. Tikriausiai garsas garsui nelygus?

Daugelyje senov?s religini? tekst?, taip pat ir krik?ionyb?s, garsas minimas kaip vienas pagrindini? veiksni? kuriant pasaul? ir gyvyb?. ? gars? Rytuose vadina Anahata Nada arba savaime egzistuojan?iu, nesukurtu garsu.

Vienoje tradicijoje tai AUM, kitur HU, dar kitur A. Visi tie garsai tai tik forma, per kuri? mes prisilie?iame prie garso esm?s, prie Dievikosios vibracijos, prie Anahata Nada. Skambant gongams, Tibeto dainuojantiems dubenims, mes girdime AUM, girdime t? esm? ir atrandame j? savyje. Taip mumyse atsiveria vidin?s tylos durys.

Na, o apskritai kasdienyb?je tyla yra nelengvas ibandymas i? dien? mogui, nes tyloje mes galime igirsti save, savo mintis, jausmus, s?in?, savo vidin? triukm?, o tai ne visada malonu. Tod?l vaiuojame mainoje radijas, namie televizorius (reikia, nereikia), atvaiuojame ? gamt? ir ten atsidarome automobilio dureles, bagain? ir adiname gamt? visu garsu paleista muzika. Tai b?gimas nuo sav?s ko gero, iandien pats populiariausias sportas...

Kiek svarbu yra terapij? atliekan?io mogaus ir jos dalyvio intencija ketinimas, tik?jimas rezultatu?

Labai danai ?vairi? dvasini? praktik? aplinkoje kalbama, kad ketinimas yra itin svarbus veiksnys siekiant rezultato. Tai buvo daroma nuo ilos senov?s, tuo paremta magija, nesvarbu, kokia. Turiu nor? atlieku praktik? tai ir rezultatas. Dabar tai daroma norint tur?ti daugiau pinig? (sakoma, pritraukti pinig? energij?, patekti ? s?km?s sraut? ir t.t.), pagerinti santykius su tam tikru mogumi, pasveikti, atverti koki? nors ?akr? ir kitais ?vairiais tikslais.

Ir tai labai panau ? jau min?t? vartotojik? poi?r?. Tai ta pati vartotojika, savinauda paremta kult?ra, kuri siekia pasinaudoti subtili?ja energija, minties galia ir t. t. Tai universalu, veikia, bet ar reikia? Garso terapijoje taip pat danai naudojamas terminas: intencija + garsas = pasireikimas.

Galima paklausti sav?s, kas yra tas ketinimas? Noras tur?ti, ?gyti, atgyti? Bet ar inome, ko mums reikia? Ar ta situacija, kurioje esame, neturi kokios reikmingos prasm?s? Manau, svarbu neprisiriti prie tikslo arba galb?t jo visai netur?ti, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba. Intencija iuo atveju tai ne noras kako pasiekti ar pakeisti, bet meil? ir i formul? nor?ti daryti ?gyti ?gauna visai kit? prasm?.

Kokias problemas mums gali pad?ti ?veikti gars? terapija? Pakomentuokite teigin?, kad visatoje viskas vibruoja, taip pat ir m?s? organizmas. Garso terapija padeda j? suderinti. Kaip tai vyksta?

Viskas visatoje vibruoja. Ne iimtis ir m?s? organizmas. Kiekviena jo l?stel? turi savo dan?. Kai jis pasikei?ia, organizmas praranda pusiausvyr?. Panaiai, kaip nutinka orkestre vienam instrumentui ?mus groti kitaip tada jis nebeskamba. Kiekviena l?stel?, organas, organizmo skys?iai garso terapijos sesijos metu patiria vibracin? garso masa? ir pradeda skamb?ti darniai.

Atlikta ?vairi? tyrim? su sergan?iomis l?stel?mis. Ityrus j? vibracin? dan? pasirod?, kad jis skiriasi nuo sveikos l?stel?s danio. Skleidiant sveikos l?stel?s danio gars? jau sergan?iai l?stelei, i atgaudavo savo pirmin? sveik? b?sen?.

Nesikoncentruojame ? koki? nors srit?, lig? ar pan., garsai tai terp?, kurioje atkuriama vidin? harmonija visame moguje.

Giedr? Budvytien?, urnalui eiminink?
2013 m. sausio 31 d.