Garsuose atsiveria vidinÄ—s Tylos durys
Kiekviename garse yra tyla, o nuoširdžiai atliekamoje muzikoje skleidžiasi grožis
Balsu išreikšdami gerą valią, galime keisti save ir aplinką
Jokia kita patirtis taip neišmoko, kaip savo paties

„Garsas n?ra vien tai, k? apie j? gali pasakyti fizika. Garsas – tai subtilioji dvasin? energija. Nuo pa?i? seniausi? laik? jis buvo suvokiamas su didžiule pagarba“, – tikina Raimondas Binkauskas, garso terapijos praktikas, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos narys.

 Su juo kalbam?s apie tai, kad garsas n?ra tik tai, k? girdime ausimis, o tyla, ne vien tai, ko negirdime, ir kaip atverti duris ? š? paslapting? gars? bei tylos pasaul?.

 

Kada pasteb?tos gydomosios garso savyb?s ir kaip jos buvo naudojamos?

 Senov?je žmon?s gars? pasitelkdavo nor?dami pasiekti pakitusi? s?mon?s b?sen?, dvasios ir k?no harmonijai palaikyti, sveikatai gerinti. Naudodavo ?vairiausius instrumentus, giesmes.

 Vienas seniausi? instrument? buvo b?gnas, sutinkamas daugelyje senov?s tradicij? Tibete, Šiaur?s ir Piet? Amerikoje, Afrikoje, Sibire. ?vairi? dydži?, form?, skirting? gyv?n? odos b?gnai buvo mušami skirtingomis progomis ir tikslais. Instrumentus gamindavo iš gyv?n? kaul?, rag?, sausgysli?, plauk?, odos.

 Iš medžio gamintos fleitos, didžerid?, kiti instrumentai. Sulig bronzos amžiaus pradžia paplito skirting? metal? lydini? instrumentai, ?vair?s varpai, gongai.

 Šiuolaikin? garso terapija daugiausia remiasi ši? senov?s tradicij? paveldu bei šiuolaikiniais moksliniais atradimais. Kimatikos mokslas atskleidžia daug ?domi? garso savybi?, jo ?tak? žmogui ir aplinkai. Seniau užtekdavo intuicijos ir patirties, o dabar jau reikia ir mokslinio paaiškinimo, analiz?s, sistemos. Tokie laikai.

 

Kokias garso terapijos r?šis taikote? Pristatykite trumpai kiekvien? iš j?.

 Atskir? garso terapijos r?ši? gal neišskir?iau, ta?iau yra keli jos b?dai. Grupin?se garso terapijos sesijose žmon?s dažniausiai guli, naudojami ?vair?s instrumentai, taip pat balsas. Nesvarbu, kiek žmoni?, kiekvieno patirtis labai individuali, kartais kardinaliai skirtinga.

 Koncertuose, jei jie vyksta nedidel?se, akustiškai palankiose erdv?se, grojame be ?garsinimo. Didel?se sal?se ar lauko scenose to, žinoma, nepadarysi, tad tenka ?garsinti. Tiek vienu, tiek kitu atveju galima jausti kiekvieno instrumento savitum?. Žmon?s koncerte patogiai s?di, klausosi. Tiek garso sesijose grup?ms, tiek koncertuose susikuria tam tikros muzikin?s temos, garso erdv?s. Klausytojas tarsi keliauja garso takais, patiria muzik? ne vien klausa, bet ir k?nu, visa savo esybe.

 Individualiose sesijose – dar kitaip. Jose stipriau patiriama pati garso vibracija. Kai kurie instrumentai dedami tiesiogiai ant k?no ar labai arti jo. Naudojami ?vair?s instrumentai: ir gongai, ir b?gnai, ir fleitos, ?vair?s varpai, Tibeto dainuojantys dubenys, kiti.

 

Papasakokite apie garso ir tylos vienyb?. Kas turi didesn? gydom?j? gali?: ar garsas, ar tyla, ar abiej? harmonija?

 Didžiausi? gydom?j? gali? turi meil?. Aš j? labiau link?s vadinti ne gydom?ja, bet gyvyb?s galia. Garsas yra pilnas šios gyvyb?s galios. Jis n?ra tik tai, k? girdime ausimis, o tyla n?ra tik tai, ko negirdime. Ir viename, ir kitame yra tiek viena, tiek kita. Tyla yra pilna, ji yra muzika, ji yra gyvyb?. Nereikia aus?, kad išgirstume muzik?, užtenka pažvelgti pro lang? ? sningan?i? ramyb?...

 Paprastai kalbama apie ypating?, gydom?j? gali?, poveik? žmogui, tarsi tai b?t? kažkas atskira, išoriška, tai, ko neturime ir mums nepriklauso tuo momentu. Kalbama tarsi apie kok? vaist?, tablet?. Prarijau ir jau sveikas, toliau gyvenu, kaip gyven?s. Tai vartotojiškas, egoistinis poži?ris. Tam tikra prasme mes patys atskiriame save nuo tos vadinamosios gydan?ios galios, slypin?ios m?s? viduje, kai nepakankamai save mylime. Garso terapija gali pad?ti save labiau pamilti.

 

Paradoksaliai skamba j?s? teiginys, kad garsas padeda ?siklausyti ? save. Atrodo, kasdienyb?je mus supa tiek gars?, jog norisi tik vieno – tylos. Tikriausiai garsas garsui nelygus?

 Daugelyje senov?s religini? tekst?, taip pat ir krikš?ionyb?s, garsas minimas kaip vienas pagrindini? veiksni? kuriant pasaul? ir gyvyb?. Š? gars? Rytuose vadina Anahata Nada arba savaime egzistuojan?iu, nesukurtu garsu.

 Vienoje tradicijoje tai AUM, kitur HU, dar kitur A. Visi tie garsai – tai tik forma, per kuri? mes prisilie?iame prie garso esm?s, prie Dieviškosios vibracijos, prie Anahata Nada. Skambant gongams, Tibeto dainuojantiems dubenims, mes girdime AUM, „girdime“ t? esm? ir atrandame j? savyje. Taip mumyse atsiveria vidin?s tylos durys.

 Na, o apskritai kasdienyb?je tyla yra nelengvas išbandymas ši? dien? žmogui, nes tyloje mes galime išgirsti save, savo mintis, jausmus, s?žin?, savo vidin? triukšm?, o tai ne visada malonu. Tod?l važiuojame mašinoje – radijas, namie – televizorius (reikia, nereikia), atvažiuojame ? gamt? ir ten atsidarome automobilio dureles, bagažin? ir „žadiname“ gamt? visu garsu paleista muzika. Tai b?gimas nuo sav?s – ko gero, šiandien pats populiariausias sportas...

 

Kiek svarbu yra terapij? atliekan?io žmogaus ir jos dalyvio intencija – ketinimas, tik?jimas rezultatu?

 Labai dažnai ?vairi? dvasini? praktik? aplinkoje kalbama, kad ketinimas yra itin svarbus veiksnys siekiant rezultato. Tai buvo daroma nuo žilos senov?s, tuo paremta magija, nesvarbu, kokia. Turiu nor? – atlieku praktik? – štai ir rezultatas. Dabar tai daroma norint tur?ti daugiau pinig? (sakoma, pritraukti pinig? energij?, patekti ? s?km?s sraut? ir t.t.), pagerinti santykius su tam tikru žmogumi, pasveikti, atverti koki? nors ?akr? ir kitais ?vairiais tikslais.

Ir tai labai panašu ? jau min?t? vartotojišk? poži?r?. Tai ta pati vartotojiška, savinauda paremta kult?ra, kuri siekia pasinaudoti subtili?ja energija, minties galia ir t. t. Tai universalu, veikia, bet ar reikia? Garso terapijoje taip pat dažnai naudojamas terminas: intencija + garsas = pasireiškimas.

 Galima paklausti sav?s, kas yra tas ketinimas? Noras tur?ti, ?gyti, atgyti? Bet ar žinome, ko mums reikia? Ar ta situacija, kurioje esame, neturi kokios reikšmingos prasm?s? Manau, svarbu neprisirišti prie tikslo arba galb?t jo visai netur?ti, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba. Intencija šiuo atveju – tai ne noras kažko pasiekti ar pakeisti, bet meil? ir ši formul? „nor?ti – daryti – ?gyti“ ?gauna visai kit? prasm?.

 

Kokias problemas mums gali pad?ti ?veikti gars? terapija? Pakomentuokite teigin?, kad visatoje viskas vibruoja, taip pat ir m?s? organizmas. Garso terapija padeda j? suderinti. Kaip tai vyksta?

 Viskas visatoje vibruoja. Ne išimtis ir m?s? organizmas. Kiekviena jo l?stel? turi savo dažn?. Kai jis pasikei?ia, organizmas praranda pusiausvyr?. Panašiai, kaip nutinka orkestre vienam instrumentui ?mus groti kitaip – tada jis nebeskamba. Kiekviena l?stel?, organas, organizmo skys?iai garso terapijos sesijos metu patiria vibracin? garso masaž? ir pradeda „skamb?ti“ darniai.

 Atlikta ?vairi? tyrim? su sergan?iomis l?stel?mis. Ištyrus j? vibracin? dažn? pasirod?, kad jis skiriasi nuo sveikos l?stel?s dažnio. Skleidžiant sveikos l?stel?s dažnio gars? jau sergan?iai l?stelei, ši atgaudavo savo pirmin? sveik? b?sen?.

 Nesikoncentruojame ? koki? nors srit?, lig? ar pan., garsai – tai terp?, kurioje atkuriama vidin? harmonija visame žmoguje.

 

Giedr? Budvytien?, žurnalui „Šeiminink?“
2013 m. sausio 31 d.