Garsuose atsiveria vidinės Tylos durys
Kiekviename garse yra tyla, o nuoširdžiai atliekamoje muzikoje skleidžiasi grožis
Balsu išreikšdami gerą valią, galime keisti save ir aplinką
Jokia kita patirtis taip neišmoko, kaip savo paties

Interviu e-portalui alfa.lt

Gongo meistras ir garso terapijos specialistas Raimondas Binkauskas ypatingas mogus, geb?j?s sukurti ne tik save, bet ir pad?ti kitiems. Mums teko didiul? garb? pabendrauti su gerbiamu Raimondu ir isiklausin?ti ?vairi? dalyk?.

Esate gongo meistras, menininkas, garso terapijos praktikas... Paaikinkite paprastiems skaitytojams, k? reikia gongo meistras ir garso terapijos praktikas?

K? reikia tie terminai? Atsakysiu i kitos pus?s. Tai sp?stai. Pakliuv? ? juos, nustojame gyventi. Susitapatinti su pavadinimu tai apriboti save proto nubr?tose ribose. Kai tai darome visose srityse (panau, kad didi?ja dalimi taip ir yra) ir bendraujame taip, tada gyvenimas tampa vaidmen? teatru. Ir kan?ia sau ir aplinkiniams. iuo poi?riu tai didiausia tragedija m?s? iuolaikiniame pasaulyje, vedanti ten, kur niekas i esm?s nenori pakli?ti. Kai nebematome ir nebegyvename esminiais dalykais, tampame savo pa?i? sukurto aidimo vergais, o aidimas, kaip matome i to, k? matome, velniai tariant, tragikas... Nors esm? lieka nepakitusi.

Esm?s ? odius ne?sprausi, ji gyva. Kai nesame ? niek? ?sikib? mintimis, jausmais, l?kes?iais, tada esm? reikiasi mumis. Tada ir menas tampa gyvas, muzika gyvyb?s versme, betarpikai persmelkian?ia savo esatimi, kiekvienas darbas, k?rinys, gaminys tampa pilnas gyvyb?s. Kai menininkas kuria men? kaip menininkas, ar, apskritai, kai k? nors darome galvodami, kad inome, kaip, tai rezultatas tik susting?s vaizdas. Vien tik forma. Nuotrauka ymiai gyvesn?.

Kiekvienas garso terapijos usi?mimas yra kaskart naujas. Kiekvienas gongo d?is yra dabarties pulsas. Pilnatv?, kuri skleidiasi gongo garsais, yra ta gyvyb?, kuri yra mumyse, ta pati dievikoji kurian?ioji vibracija, nuo seno vadinama Anahata Nada arba OM. mogus, grojantis gongu, atsiduria centre tos kurian?iosios gyvyb?s galios, be min?i?, be strategijos, be savo asmenyb?s kakoki? bruo?, be vertinim?, neutralioje proto b?senoje, vadinama turiya.

J?s? trumpoje biografijoje raoma, kad atsitiktinai atradote obertonin? dainavim?... Papasakokite, kaip tai ?vyko ir kas tas obertoninis dainavimas?

Labiau tikt? odis nat?raliai, nei atsitiktinai. Kada juokinga juokiam?s, kai skauda dejuojame, tai nat?ralios k?no reakcijos. U?jus stipriam skausmui pasteb?jau, kad po kai kuri? gars? apima labai keista b?sena, tarsi sustoja mintys apie skausm?, nors jis ir nepraeina. I dalies tai nutinka d?l to, kad d?mesys nukreipiamas ? garsus, bet po j? taip pat skausmas pasidar? tarsi nereikmingas, ?ia sunku man apib?dinti.

Tuo metu buvau vaikas (ir dabar dar kartais), tai po to, reikia ar nereikia, visaip keistai tais garsais ir aisdavau. Labai greitai supratau, kada galima, kada ne, ir tai tapo tarsi vaistas. Tariant garsus pasigirsdavo dar papildom? gars?, kuri? lyg ir netardavau, bet jau?iau, kad b?tent su jais kei?iasi mano emocin?, fizin? b?sena. Tie papildomi garsai ir yra obertonai, virtoniai.

Yra keletas obertoninio dainavimo b?d?, kai vienu metu dainuojamos dvi ir daugiau nat?. Prie por? met? tur?jome pirmuosius Lietuvoje tradicinio mongolikojo Khoomii dainavimo mokymus, kuriuos ved? io dainavimo meistras Michaelas Ormistonas.

Dabar pats esate mokytojas... Kaip padedate mon?ms?

Man labai patinka atrasti t? pat? dalyk? i naujo. Jis visada kitoks. Kai kalbi apie kak? ne pirm? kart?, atrodo, tarsi pats pirm? kart? gird?tum i savo l?p?. Ne i atminties, bet i naujo patirdamas iuo momentu. Mes dalijam?s dabarties akimirka. Man tai stebuklingas momentas, pati graiausia muzika.

Kada groja gongai, kiti instrumentai, mon?s paprastai guli umerk? akis, b?na garsuose. Gongo garsai tai ta harmonijos terp?, kur viskas gr?ta ? harmonij?. Garso terapijos vienas i princip? yra sinchronizacija, susiderinimas. Viskas vyksta labai nat?raliai, pats organizmas suranda savo keli? ? savigyd?, tiek fizin?, tiek dvasin?.

Kokie ir kokiu tikslu mon?s ? jus kreipiasi? Ar po j?s? vedam? meditacini? usi?mim? ieina pavies?j?, atsigav?, apsival?, spindintys i vidaus ?

Tiksl? ir motyv? yra ?vairi? ir danai nes?moning?. Bet tai n?ra tas dalykas, kuriam reikt? teikti d?mes?. Tikslas netur?t? tapti statika pozicija, nes kas ino, kod?l yra taip, kaip yra, ir kaip tur?t? b?ti? Kai nebelieka tikslo ir ketinimo, atsiveria didiul? terp? stebuklui. Kokia yra riba tarp Dieve, duok man ir teesie Tavo valia?

Paprastai mes pasidalijame savo patyrimais po gars? sesijos, jie b?na labai ?dom?s. Daniausiai jau?iuosi kaip vaikas, atrodo, kiekviena esyb?s dalel? tampa ramiu diaugsmu.

Ar j?s? veikl? galima pavadinti kakuo neemiku? Stebuklingu? Ypatingu? Juk tai, k? j?s darote, yra tikr? tikriausias stebuklas: netradiciniais b?dais padedate mon?ms...

Pats gyvenimas yra stebuklas. Ypatingas. Patys udarome, sukuriame sau kli?tis ir po to sprendiame, kaip jas ?veikti. Tada mokom?s t? dalyk?, kurie mums i prigimties nat?ral?s. Ir dar mokame u tai pinigus. I esm?s, pats mogus sau padeda, juk kaip gali pad?ti tam, kuris to nenori? Niekaip.

O tai, kas dabar laikoma netradicika, yra tikr? tikriausia t?kstantmetin? tradicija daugelyje sri?i?.

Kaip manote, ar iuolaikinis pasaulis yra atjau?iantis pasaulis? Ar tie mon?s, kurie ateina pas jus, neb?ga nuo pasaulio, nuo to gyvenimo, kuris verda alia?

Manau, kad taip. Jis yra toks, kokie esame su savimi pa?iais, savo artimaisiais ir kitais mon?mis, su gamta ir viskuo, kas mus supa. Tai m?s? erdv?, ir kaip mes joje tvarkom?s, koki? aplink? puosel?jame, t? ir skleidiame. Tai n?ra daug, kita vertus, galb?t tiek ir utekt?, kad pasaulis tapt? kitoks.