Interviu e-portalui alfa.lt
Gongo meistras ir garso terapijos specialistas Raimondas Binkauskas – ypatingas žmogus, geb?j?s „sukurti“ ne tik save, bet ir pad?ti kitiems. Mums teko didžiul? garb? pabendrauti su gerbiamu Raimondu ir išsiklausin?ti ?vairi? dalyk?.
Esate gongo meistras, menininkas, garso terapijos praktikas... Paaiškinkite paprastiems skaitytojams, k? reiškia „gongo meistras“ ir „garso terapijos praktikas“?
K? reiškia tie terminai? Atsakysiu iš „kitos pus?s“. Tai sp?stai. Pakliuv? ? juos, nustojame gyventi. Susitapatinti su pavadinimu – tai apriboti save proto nubr?žtose ribose. Kai tai darome visose srityse (panašu, kad didži?ja dalimi taip ir yra) ir bendraujame taip, tada gyvenimas tampa vaidmen? teatru. Ir kan?ia sau ir aplinkiniams. Šiuo poži?riu tai – didžiausia tragedija m?s? šiuolaikiniame pasaulyje, vedanti ten, kur niekas iš esm?s nenori pakli?ti. Kai nebematome ir nebegyvename esminiais dalykais, tampame savo pa?i? sukurto žaidimo vergais, o žaidimas, kaip matome iš to, k? matome, švelniai tariant, tragiškas... Nors esm? lieka nepakitusi.
Esm?s ? žodžius ne?sprausi, ji gyva. Kai nesame ? niek? ?sikib? mintimis, jausmais, l?kes?iais, tada esm? reiškiasi mumis. Tada ir menas tampa gyvas, muzika – gyvyb?s versme, betarpiškai persmelkian?ia savo esatimi, kiekvienas darbas, k?rinys, gaminys tampa pilnas gyvyb?s. Kai menininkas kuria men? kaip menininkas, ar, apskritai, kai k? nors darome galvodami, kad žinome, kaip, tai rezultatas – tik susting?s vaizdas. Vien tik forma. Nuotrauka žymiai gyvesn?.
Kiekvienas garso terapijos užsi?mimas yra kaskart naujas. Kiekvienas gongo d?žis yra dabarties pulsas. Pilnatv?, kuri skleidžiasi gongo garsais, yra ta gyvyb?, kuri yra mumyse, ta pati dieviškoji kurian?ioji vibracija, nuo seno vadinama Anahata Nada arba OM. Žmogus, grojantis gongu, atsiduria centre tos kurian?iosios gyvyb?s galios, be min?i?, be strategijos, be savo asmenyb?s kažkoki? bruož?, be vertinim?, neutralioje proto b?senoje, vadinama turiya.
J?s? trumpoje biografijoje rašoma, kad atsitiktinai atradote obertonin? dainavim?... Papasakokite, kaip tai ?vyko ir kas tas obertoninis dainavimas?
Labiau tikt? žodis nat?raliai, nei atsitiktinai. Kada juokinga – juokiam?s, kai skauda – dejuojame, tai – nat?ralios k?no reakcijos. Už?jus stipriam skausmui pasteb?jau, kad po kai kuri? gars? apima labai keista b?sena, tarsi sustoja mintys apie skausm?, nors jis ir nepraeina. Iš dalies tai nutinka d?l to, kad d?mesys nukreipiamas ? garsus, bet po j? taip pat skausmas pasidar? tarsi nereikšmingas, ?ia sunku man apib?dinti.
Tuo metu buvau vaikas (ir dabar dar kartais), tai po to, reikia ar nereikia, visaip keistai tais garsais ir žaisdavau. Labai greitai supratau, kada galima, kada ne, ir tai tapo tarsi vaistas. Tariant garsus pasigirsdavo dar papildom? gars?, kuri? lyg ir netardavau, bet jau?iau, kad b?tent su jais kei?iasi mano emocin?, fizin? b?sena. Tie papildomi garsai ir yra obertonai, virštoniai.
Yra keletas obertoninio dainavimo b?d?, kai vienu metu dainuojamos dvi ir daugiau nat?. Prieš por? met? tur?jome pirmuosius Lietuvoje tradicinio mongoliškojo Khoomii dainavimo mokymus, kuriuos ved? šio dainavimo meistras Michaelas Ormistonas.
Dabar pats esate mokytojas... Kaip padedate žmon?ms?
Man labai patinka atrasti t? pat? dalyk? iš naujo. Jis visada kitoks. Kai kalbi apie kažk? ne pirm? kart?, atrodo, tarsi pats pirm? kart? gird?tum iš savo l?p?. Ne iš atminties, bet iš naujo patirdamas šiuo momentu. Mes dalijam?s dabarties akimirka. Man tai – stebuklingas momentas, pati gražiausia muzika.
Kada groja gongai, kiti instrumentai, žmon?s paprastai guli užmerk? akis, „b?na garsuose“. Gongo garsai – tai ta harmonijos terp?, kur viskas gr?žta ? harmonij?. Garso terapijos vienas iš princip? yra sinchronizacija, susiderinimas. Viskas vyksta labai nat?raliai, pats organizmas suranda savo keli? ? savigyd?, tiek fizin?, tiek dvasin?.
Kokie ir kokiu tikslu žmon?s ? jus kreipiasi? Ar po j?s? vedam? meditacini? užsi?mim? išeina pašvies?j?, atsigav?, apsival?, spindintys iš vidaus ?
Tiksl? ir motyv? yra ?vairi? ir dažnai nes?moning?. Bet tai n?ra tas dalykas, kuriam reikt? teikti d?mes?. Tikslas netur?t? tapti statiška pozicija, nes kas žino, kod?l yra taip, kaip yra, ir kaip tur?t? b?ti? Kai nebelieka tikslo ir ketinimo, atsiveria didžiul? terp? stebuklui. Kokia yra riba tarp „Dieve, duok man“ ir „teesie Tavo valia“?
Paprastai mes pasidalijame savo patyrimais po gars? sesijos, jie b?na labai ?dom?s. Dažniausiai jau?iuosi kaip vaikas, atrodo, kiekviena esyb?s dalel? tampa ramiu džiaugsmu.
Ar j?s? veikl? galima pavadinti kažkuo nežemišku? Stebuklingu? Ypatingu? Juk tai, k? j?s darote, yra tikr? tikriausias stebuklas: netradiciniais b?dais padedate žmon?ms...
Pats gyvenimas yra stebuklas. Ypatingas. Patys uždarome, sukuriame sau kli?tis ir po to sprendžiame, kaip jas ?veikti. Tada mokom?s t? dalyk?, kurie mums iš prigimties nat?ral?s. Ir dar mokame už tai pinigus. Iš esm?s, pats žmogus sau padeda, juk kaip gali pad?ti tam, kuris to nenori? Niekaip.
O tai, kas dabar laikoma netradiciška, yra tikr? tikriausia t?kstantmetin? tradicija daugelyje sri?i?.
Kaip manote, ar šiuolaikinis pasaulis yra atjau?iantis pasaulis? Ar tie žmon?s, kurie ateina pas jus, neb?ga nuo pasaulio, nuo to gyvenimo, kuris verda šalia?
Manau, kad taip. Jis yra toks, kokie esame su savimi pa?iais, savo artimaisiais ir kitais žmon?mis, su gamta ir viskuo, kas mus supa. Tai – m?s? erdv?, ir kaip mes joje tvarkom?s, koki? aplink? puosel?jame, t? ir skleidžiame. Tai n?ra daug, kita vertus, galb?t tiek ir užtekt?, kad pasaulis tapt? kitoks.