Kriauklė - trimitas

Kriauklė – trimitas, vienas seniausių garso instrumentų, pagamintas iš tuščios jūros kriauklės. Naudotas seniausiose pasaulio kultūrose yra minimas daugelyje religinių tekstų įskaitant Bibliją ir Bhagavat Gitą.

Senovėje kriauklė – trimitas atlikdavo ir karo trimito funkciją.

Indijoje - Sankha, Tibete – Dung Kar, yra žinomas kaip Induizmo ir Budizmo ritualinis instrumentas. Sankha yra siejamas su dievybėmis Vishnu, Shiva ir Lakshmi.

Kriauklė – trimitas, senovėje ir dabar yra plačiai naudojamas Ramiojo vandenyno salų gyventojų, Polinezijoje.

Šiais laikais kriauklė – trimitas yra populiarus ne vien tarp rytų religinių bendruomenių, bet ir tarp Garso Terapijos specialistų, muzikantų (pvz. Džiazo, World muzikos atlikėjų).

Groti tokiu instrumentu nėra sudėtinga, tačiau, kad gerai įvaldyti – gali prireikti laiko. Įgudę muzikantai geba pagroti įvairias melodijas.

Plačiai tikima, kad kriauklės – trimito garsas sugeba nuraminti ir išvaikyti piktas dvasias, saugo nuo blogio, nuskaistina erdvę, kurioje jis skamba, nuskaidrina žmogaus energinę sistemą.

Kriauklės – trimito gamybai naudojamos įvairaus dydžio ir rūšies kriauklės. Dažniausiai šiuo sakralaus garso instrumentu grojama pučiant į specialiai paruoštą kriauklės galą. Garsas būna stiprus, kartais čaižus, nustelbiantis. Paprastai didesnės kriauklės skamba žemesniu tonu, mažesnės – aukštesniu, garsiau. Naudojant tam tikrą grojimo techniką, garso stiprumą bei tonaciją galima kontroliuoti.