Garso Terapija
Garso Terapija - tai terapinis garso naudojimas siekiant fizinės, psichologinės, dvasinės harmonijos ir sveikatos žmogui. Semiantis žinių iš tūkstantmečių patirtį išlaikiusių kultūrų, bei remiantis šiuolaikiniais mokslo atradimais, Garso Terapija išsivystė į ypač efektyvią ir brandžią terapijos šaką. Naudojami įvairūs garsai išgaunami balsu, instrumentais, elektroninėmis priemonėmis, taip pat natūralūs gamtos garsai, gyvūnų balsai. Garso Terapija turėdama itin turtingą istorinį paveldą bei stiprų mokslinį pagrindą tuo pačiu yra ir labai intuityvi terapijos rūšis.Garso Terapija būdama viena natūraliausių, yra ir viena seniausių žmogui žinomų terapijų rūšių. Nuo neatmenamų laikų garsas buvo naudojamas gydymui beveik visose senovės tradicijose. Šamaniškos, būgnais ir balsu atliekamos gydomosios praktikos siekia kelias dešimtis tūkstančių metų. Bet tai - ne riba. Nėra žinoma garso panaudojimo istorija išnykusiose senovės civilizacijose, tokiose kaip Atlantų, Lemūrijos ar dar ankstesnėse. Tačiau, daugelyje pasaulio sukūrimo legendų garsas minimas kaip vienas pagrindinių veiksnių.
Senovės Egipto, Graikijos, Kinijos, Japonijos, Indijos kultūrose garsas buvo neatsiejamas nuo religinių praktikų. Indijoje nuo seno egzistuoja atskira garso jogos sistema "Nada Joga"
Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnai, Afrikos, Tibeto, Azijos šamanai iki šių dienų išlaikė protėvių iš kartos į kartą perduotas dvasines, gydomąsias praktikas kuriose tebenaudoja balsą bei tradicinius garso instrumentus.
Senovėje naudoti sakraliojo garso instrumentai: gongai, būgnai, varpai, dainuojantys dubenėliai, barškučiai, didžeridū, fleitos ir kt. yra labai plačiai naudojami šiuolaikinių garso terapeutų visame pasaulyje.
Raimondas Binkauskas
2007