Garsuose atsiveria vidinės Tylos durys
Kiekviename garse yra tyla, o nuoširdžiai atliekamoje muzikoje skleidžiasi grožis
Balsu išreikšdami gerą valią, galime keisti save ir aplinką
Jokia kita patirtis taip neišmoko, kaip savo paties

"Kaip skamba gydantys garsai"


Pažintis: Su garso terapijos specialistu Raimondu Binkausku kalbamės apie gydančius garsus

Kaip skamba gydantys garsai

 

Beveik visose senovės kultūrose garsas buvo naudojamas įvairiose dvasinėse praktikose ar gydymo tikslais. Šiandienis chaotiškas pasaulis nėra išimtis. Žmonės ieško būdų, kaip pabūti tik su pačiu savimi ir išsigydyti fizines bei dvasines žaizdas“, pokalbį pradeda R. Binkauskas, gydomąsias garso savybes atradęs dar paauglystėje.

 

  Pašnekovas pasakoja, paauglystėje gebėjęs balsu apmalšinti ar net visiškai panaikinti fizinį skausmą, keisti savijautą, psichologinę būseną, o štai sąmoningas domėjimasis garso terapija prasidėjo nuo perskaitytos J. Goldmano knygos „Gydomieji garsai“. „Knyga davė stimulą, padėjo sudėti keletą „taškų ant i“, pradėjau daugiau sąmoningai tyrinėti, praktikuoti, studijuoti. Tiesiog pasidarė labai įdomu, supratau, kad tai nėra kažkoks atsitiktinis mano intuityvus „įsikalbėjimas“ (kad garsas gali padėti vienaip ar kitaip pasijusti), bet sudėtingas ir gilus mokslas, – pasakoja. – Vėliau, paskatintas tam tikro įvykio, suradau internete skelbimą apie Gongo Meistro Don Conreaux pasirodymą bei mokymus, nuvykau į juos ir tai buvo pirmasis mano susitikimas su tikru gongu. Būtent po šios lemtingos pažinties viskas įgavo pagreitį, pradėjau intensyviai domėtis ir mokytis.“

 Tuo metu D. Britanijoje gyvenusiam R. Binkauskui nebuvo sudėtinga rasti būdų ir priemonių gilinti garso terapijos žinias. „Visur, kur tik galėjau, ieškojau informacijos – knygose, internete, gyvai bendraudamas su žmonėmis. Labai džiaugiuosi, kad man nusišypsojo laimė sutikti daug nuostabių mokytojų, susipažinau su daugiametę patirtį turinčiais profesionalais, sutikau nemažai bendraminčių. Didžiojoje Britanijoje nesunkiai radau pasaulinio lygio specialistų, taip pat jų atvykdavo ir iš kitų šalių. Dalyvaudavau įvairiuose seminaruose, mokymų stovyklose, konferencijose, lankiau asmenines pamokas, – vardija pašnekovas. – Ir vis tik norėčiau pasakyti, kad patirtis yra tikrasis mokytojas, kuris tarsi įkūnija žinias gautas iš mokytojų ir padeda atrasti daug naujo, savito.“

 

Nepamirštami garsai

 Domėjimasis įvairių kultūrų dvasiniu paveldu, prasidėjęs paauglystėje, vedė R. Binkausko link to, kas jis yra šiandien. Vis tik kelias nebuvęs tiesus ir aiškus. „Pradžioje ypatingai daug laiko skyriau kovos menams, vėliau Chi Kung (meditacija, kvėpavimas, vidinės energijos kontrolė), gongams. Ir niekada „nesipykau“ su bažnyčia. Manau, viskas yra suderinama. Mokykla netrukdo lankyti sporto treniruočių, kasdieninis darbas netrukdo domėtis ir praktikuoti mėgstamus dalykus, – mintija. – Mano gyvenime buvo daug visko. Buvo ir samdomo darbo, ir individualios veiklos. Teko padirbėti žemės ūkyje, statybose (nuo paprasto darbininko iki vadovo), komercijos srityje (nuo vadybininko iki direktoriaus), dabar laiko turiu tik organizuoti muzikinę bei terapinę veiklą.“

 Pirmąjį savo seminarą Lietuvoje R. Binkauskas vedė 2005 m. Kaune. „Tuo metu beveik niekas, su kuo susidurdavau, nežinojo apie gongus, Tibeto dubenis ir apskritai apie garso terapiją... Lyginant su šia diena, skirtumas yra milžiniškas. Lietuvoje dabar yra daug puikių gongo meistrų. Kiekvienas garso terapijos praktikas, nuoširdžiai dirbdamas savo darbą, parodo žmogui tokį garso terapijos pusę kuri jį patį labiausiai žavi. Manau, todėl gongų ir garso terapijos populiarumas vis auga. Kaip mėgsta juokauti mano mokytojas Don Conreaux, „gali pamiršti pirmą bučinį, bet pirmo gongo – niekada“, – šypsosi.

 R. Binkauskas pasakoja, kad lankydamiesi to paties meistro garso terapijos seanse ir net gi tuo pačiu metu girdėdami vienodus garsus, žmonės išgyvena skirtingus dalykus. „Kad ir kiek žmonių dalyvauja, visi patiria savo asmeninius, individualius potyrius. Juk kiekvienas turi savų motyvų, savo intencijų, kodėl apskritai čia atėjo, – kalba garso terapijos specialistas. – Vieni nori pagerinti sveikatos būklę,  kiti subalansuoti emocijas, sutvarkyti mintis, treti ieško vidinės ramybės, vidinės tylos, vidinės laisvės, vidinės vienybės su Dievu, kosmosu ar išmintimi (kaip kas tai įvardina). Žinoma, pasitaiko ir smalsumo vedinų...“

 

Garso poveikis – neišgalvotas

 „Pasaulinėje praktikoje yra nemažai tyrimų apie garso poveikį žmogui ir ne tik. Seniai įrodyta, kad garsas turi gebėjimą vienaip ar kitaip veikti materiją. Šią garso savybę tyrinėja mokslas Kimatika (pagal graikišką žodį, reiškiantį „banga“). Mokslininkai ištyrė, kad žmogaus smegenys geba pasiekti visiško atsipalaidavimo būseną, panašią į tą, kurią patiriame prieš pat pasinėrimą į gilų miegą ar tokio miego fazėje. Muzikos garsų padedamas, žmogus taip atsipalaiduoja, visiškai nurimsta. Tuo metu pats jo organizmas „gydosi“, – aiškina R. Binkauskas. – Garso terapijos seanse klausomasi atsigulus. Tibeto dainuojančių dubenų masažas atliekamas dedant dubenis maždaug 15 – 20cm. atstumu nuo žmogaus ar tiesiog ant kūno. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tam tikrais momentais, klausantis gongų, mano kūnas norėdavo judėti, daryti įvairias formas. Tai natūrali reakcija, vidinė savireaguliacija, harmonizacija. Tokius „judėjimus“ dabar mes darome grupėse – atliekame įvairias judesių sekas, meditacinius pratimus, vėliau paliekame kūno judesius savieigai. Žinoma, visa tai – skambant tam tikriems garsams.“

 Garso terapijos specialistas pasakoja, kad tokie meditaciniai-judesio užsiėmimai nebuvo seminaruose išmoktas dalykas. „Tai atsirado iš mano patirties, nors galima rasti sąsajų su Tai Chi, Chi Kung, joga, kovos menais ar net gi su šokio terapija. Tai tartum keletas sistemų vienoje ir nors dabar tai vadinu Gong Chi Joga, nenorėčiau vadinti to metodu ar sistema. Juk pagrindinis dalykas, dalyvaujant šiame užsiėmimeyra įsiklausymas, saviraiškos laisvė ir natūralus mylintis santykis, harmonija..., - teigia pašnekovas.

 

Seansas nėra būtinas

 Garso terapijos specialistas nėra linkęs gydyti konkretaus žmogaus negalavimo. „Žvelgiu į žmogų holistiniu požiūriu, kaip į visumą – nebėra koncentracijos į kažkurį atskirą organą, negalavimą, ligą. Juk atskiras simptomas yra susijęs su visa žmogaus sistema. Veikiant visą sistemą – veikiama ir priežastis ir simptomai, veikiamas emocinis bei minčių pasaulis, – aiškina. – Tiesa, kai kuriose tradicijose tam tikri garsai priskiriami vidiniams organams. Juos tariant, garso vibracija veikia tą organą, atstato jo sveikatą. O pavyzdžiui Rytuose plačiai naudojamos mantros (garsų junginiai ne visada turintys tam tikrą reikšmę), ne tik siekiant ryšio su aukštesne jėga, bet ir konkrečiam sveikatos atvejui, konkrečiai gyvenimo situacijai išspręsti.“

 R. Binkauskas pasakoja, kad terapijos seansas neturėtų apsiriboti tik intensyvia 45 minučių trukmės garsų sesija, ir egzotiškai skambančiais instrumentais ar garsais. „ Kokie muzikos instrumentai gali turėti gydomųjų galių? Nebūtinai muzikos instrumentai. Visų pirma tai gamta, žmogus, gyvūnai. Medžių ošimas, bangų mūša, upelio čiurlenimas, lietus, griaustinis, vėjo švilpimas, paukštelių čiulbėjimas, katės murkimas, šiltas žodis. Instrumentu gali būti ir akmuo, ir vanduo, ir medis, ir ugnis, ir ledas ir bet kuris tikras muzikos instrumentas. Svarbiausias yra pats santykis, intencija. Galima tą patį daiktą naudoti įvairiems tikslams pvz. su pykčiu ir su meile. Žinoma, ir poveikis bus atitinkamas, – pabrėžia pašnekovas.

 Mano nuomone, garso terapija - tai vienas iš būtinosios kūno ir dvasios higienos būdų. Tai kasdienis santykis su savimi ir aplinka. Tai meilės, harmonijos santykis... Po garso terapijos sesijos, kada klausausi, jaučiuosi kaip naujai gimęs. Tai terpė, kurioje natūraliai ilsisi ir sveiksta mano kūnas, atsistato vidinė pusiausvyra. Tai erdvė kurioje galiu sutikti save su visais „tobulumais“ dabarties momente. Tai tarsi garso pirtis po kurios jaučiuosi visapusiškai apsivalęs, energingas ir ramus.

 Į visą savo kasdienybę, į gyvenimą, santykius, galima žvelgti tarsi į muzikos kūrinį. Gerai įsiklausykime, kaip jis skamba...“

 

A. Viskantaitė žurnalui "Ji" 2012 10 22

Nuotrauka E. Paukštės